Kokias teises turi klientas, jei dingo interesas vykdyti paslaugų sutartį
Klientas ir paslaugų teikėjas sudaro paslaugų sutartį dėl pvz., dizaino sukūrimo paslaugų suteikimo.
Klientas perveda paslaugų sutartyje nustatyto dydžio avansą, paslaugų teikėjas, pasiraitojęs rankoves, arba ne, puola tenkinti kliento interesų.
Laikas bėga, santykiai tarp paslaugų sutarties šalių nesiklosto taip, kaip klientas tikėjosi. „Bet gal paslaugų teikėjas dar pasitaisys..? Gal dar palaukti iki paslaugų sutarties galiojimo pabaigos..?” – mąsto klientas, nors, sprendžiant iš paslaugų sutarties apimties ir paslaugų suteikimo stadijos, happy end’ u čia toli gražu nekvepia.
Kliento teisė nutraukti paslaugų sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas pradėjo ją vykdyti
Civilinio kodekso (toliau – CK) 8.189 str. 1 d. nustatyta, kad sutartis šalims turi įstatymo galią. Taigi atsiradusi prievolė šalims sukuria pareigas, kurių jos nebegali atsisakyti ir kurias privalo vykdyti.
Tačiau prievolės privalomumo principas nėra absoliutus. Įstatymai ir/ar prievolės šalys gali numatyti atvejus, kai prievolė baigiasi ne tinkamai įvykdyta, o kitais pagrindais. Toks atvejis yra numatytas CK 6.721 str. 1 d., kur nustatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti.
Taigi, kokias teises turi klientas, tarp šalių esant paslaugų sutartiniams santykiams, jei jis dėl bet kokių priežasčių prarado interesą tęsti sutartinius teisinius santykius su paslaugų teikėju?
Kaip turėjome progos įsitikinti aukščiau, klientas turi teisę nutraukti paslaugų sutartį bet kada, laikydamasis paslaugų sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos, nesikreipdamas dėl to su ieškiniu į teismą (CK 6.217 str. 5 d.). Jis tokią teisę turi bet kuriuo atveju, –ne tik tada, kai jo netenkina paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų kokybė. Ir nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo vykdyti paslaugų sutartį.
Žinoma, tokiu atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie paslaugų sutarties nutraukimą gavimo iš kliento dienos.
Sutarties nuostatos galimai palengvinsiančios sutarties nutraukimo procesą
O kad paslaugų sutarties nutraukimo procesas su paslaugų teikėju būtų maksimaliai sklandus bei greitas ir neskausmingas abiem šalims, its a must į paslaugų sutartis įtraukti nuostatas, susijusias su:
a/ paslaugų perdavimo tvarka;
b/ kliento pareiga priimti tinkamai suteiktas paslaugas;
c/ pretenzijų dėl paslaugų kokybės pareiškimo tvarka;
d/ jeigu pagal paslaugų sutartį teikiamos skirtingos paslaugos, atskirų paslaugų įkainius.
Kliento patvirtinimas apie visišką arba dalinį prievolės įvykdymą
Klientas, priimdamas prievolės iš paslaugų teikėjo įvykdama, privalo duoti paslaugų teikėjui pakvitavimą apie visišką arba dalinį prievolės įvykdymą, jeigu paslaugų sutartis nenumato ko kita. Nors tokio pakvitavimo forma nėra nustatyta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktikoje pripažįstama, kad CK 6.65 straipsnio formuluotė bei pakvitavimo paskirtis (pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji) lemia, kad jei išduodamas pakvitavimas, jis turi būti rašytinis. Tai gali būti, pavyzdžiui, kliento elektroninis laiškas paslaugų teikėjui, kurio turinys leistų padaryti išvadą apie prievolės įvykdymo tinkamumą.
Neretai paslaugų teikėjas paslaugų sutartyse įsipareigoja klientui teikti daugkartines paslaugas, t. y. paslaugų teikėjo prievolė yra tęstinė. Tokiu atveju svarbu patvirtinti kiekvieną klientui perduotą paslaugą. Tačiau įstatymas nustato prezumpciją tęstinės prievolės atveju, t. y. jeigu klientas išdavė pakvitavimą paslaugos teikėjui apie du paskutinius jo veiksmus, laikytina, kad atlikti ir ankstesni veiksmai, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba pakvitavime numatyta kas kita.
Jeigu šios nuostatos bus numatytos sutartyje, klientui paslaugų sutartyje nustatyta tvarka išreiškus norą ją nutraukti, sutarties šalims beliks suskaičiuoti, kiek ir už kiek tinkamų paslaugų klientui suteikta, klientui atsiskaityti su paslaugų teikėju ir vienas kitam draugiškai pasakyti „orevurar”.
Taigi, kiek bediskutuotume ir kaip bemylėčiau Romą, visi keliai šįkart veda ne į ją, o į detaliai ir profesionaliai teisininko parengtą dokumentą.
