Teisės ir pareigos tarp šalių esant sudėtingam prievoliniam santykiui
Neprisimenu, koks autorius yra pasakęs, kad mūsų gyvenimas – lyg margas genio sparnas.
Mano gyvenime, kaip ir jūsų, visko buvo, yra ir dar bus! Bet ar gi tai nėra puiku?!
Kalbant apie mano praeitį, buvo toks etapas, kai ėjau vadovaujančias pareigas įmonėje, teikiančioje rekomendacijomis paremtos tinklaveikos programos paslaugas. Vieną iš tokių dienų ateina pas mane įmonės klientas ir pareiškia įmonei pretenziją, kad pastaroji pažeidžia jo teises, nors pats toli gražu neprilygo šventajam ir jau kurį laiką nevykdė iš paslaugų sutarties kylančių prievolių. Pasirodo, ne tik šiuolaikiniai vaikai, bet ir suaugusieji linkę labiau prisiminti savo teises, bet ne pareigas.
Mano vadovaujama įmonė su klientu buvo sudariusi dvišalę paslaugų sutartį, pagal kurią įmonė įsipareigojo klientui teikti susitikimų organizavimo, mentorystės, verslumo mokymų ir kitas paslaugas, o jis įsipareigojo ne tik jas priimti ir už jas susimokėti, bet ir lankytis įmonės organizuojamuose susitikimuose tam tikrą skaičių kartų, deleguoti į susitikimus pavaduojantį asmenį, jeigu nėra galimybės pačiam dalyvauti įmonės organizuojamuose susitikimuose ir t.t.
Prievolių rūšys pagal jų turinį
Dvišaliai (daugiašaliai) sandoriai, t. y. sutartys, yra vienas iš pagrindinių prievolių atsiradimo pagrindų.
Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo jo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo prievolę.
Pagal šalių subjektinių teisių ir pareigų įgyvendinimą, t. y. t.t. veiksmų atlikimą arba susilaikymą nuo jų, prievolės skirstomos į:
a/ prievoles su paprasta turinio struktūra;
b/ prievoles su sudėtinga turinio struktūra.
Prievolės su paprasta turinio struktūra
Paprastą prievolinio santykio struktūrą sudaro vienos šalies (kreditoriaus) subjektinė teisė, o kitos šalies (skolininko) – subjektinė pareiga. Pavyzdžiui, paskolos sutartimi paskolos davėjas (kreditorius) perduoda paskolos gavėjui (skolininkui) nuosavybėn pinigus ar rūšiniais požymiais apibrėžtus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas (skolininkas) įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui (kreditoriui) tokią pat pinigų sumą, tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kito. Šiame prievoliniame santykyje vienos šalies subjektinė teisė ir kitos šalies subjektinė pareiga yra priešpriešinės ir viena su kita susijusios, t. y. vienos šalies teisė atitinka kitos šalies pareigą.
Prievolės su sudėtinga turinio struktūra
Tuo tarpu sudėtingą prievolinio santykio turinio struktūrą sudaro kiekvienos šalies subjektinė teisė ir pareiga, kurios tarpusavyje neatskiriamai susijusios ir sąlygojančios viena kitą.
Šiuo atveju tarp įmonės ir kliento sudaryta dvišalė sutartis nustatė, kad įmonė įsipareigoja ne tik teikti rekomendacijomis paremtos tinklaveikos programos paslaugas klientui, bet ir turi teisę reikalauti, kad klientas lankytųsi įmonės organizuojamuose susitikimuose tam tikrą skaičių kartų, deleguotų į susitikimus pavaduojantį asmenį, jeigu nėra galimybės pačiam dalyvauti įmonės organizuojamuose susitikimuose ir t.t., o klientas turi teisę ne tik reikalauti, kad įmonė suteiktų jam aukščiau nurodytas paslaugas, bet ir pats įsipareigoja priimti iš įmonės jam teikiamas paslaugas, sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą bei atlikti kitus sutartyje numatytus veiksmus.
Grįžkime į dieną, kai su klientu buvo pradėtas spręsti iš sutarties nevykdymo kilęs nesutarimas. Pamenu, kai atkreipiau kliento dėmesį į tai, kad jam ir toliau nevykdant sutartyje su įmone numatytų įsipareigojimų, įmonė turi teisę taikyti jam sutartyje numatytą sutartinę atsakomybę, sulaukiau replikos „Aš susimokėjau už įmonės paslaugas, daugiau ji nieko negali iš manęs reikalauti”.
Kadangi tarp įmonės ir kliento laisva šalių valia atsirado sudėtingas prievolinis santykis, kai kiekviena šalis turi subjektines teises ir pareigas, kurios neatskiriamai susijusios ir lemia vieną kitą, t. y. atitinkamus veiksmus atlikti arba susilaikyti nuo jų privalo abi šalys, klientas ne tik turėjo teisę reikalauti, kad įmonė suteiktų jam sutartyje nurodytas paslaugas, bet drauge jam kilo pareiga atlikti sutartyje numatytus veiksmus įmonės labui.
Prievolė privalo būti įvykdyta tinkamai
Prievolė privalo būti įvykdyta tinkamai. Tinkamo prievolės įvykdymo principas, įtvirtintas Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str. 1 d., reiškia, kad šalies atliekami veiksmai turi tiksliai atitikti prievolės sąlygas pagal subjektą, būdą, vietą, terminus, jos objektui keliamus kokybės, kiekio, asortimento, komplektiškumo reikalavimus bei kitus įstatymų ir sutarties nurodymus.
Šalys, vykdydamos prievolę, privalo bendradarbiauti arba kooperuotis (CK 6.38 str. 3 d., 6.64 str., 6.200 str. 2 d. ), taip pat kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 1.5. str., 6.157 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.) bei siekti šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.).
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.).
Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti šalis.
Įstatymo nustatytos teisinės pasekmės už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą priklauso nuo prievolės dalyko.
Atsakomybė už neįvykdytą prievolę pagal dvišalę sutartį
Atsakomybė už neįvykdytą prievolę pagal dvišalę sutartį numatyta CK 6.62 str.
Jeigu viena šalis nebegali įvykdyti prievolės pagal dvišalę sutartį dėl tokios aplinkybės, už kurią neatsako nė viena iš šalių, o kitko nenumato įstatymai arba sutartis, tai nė viena iš šalių neturi teisės reikalauti, kad kitas šalis sutartį įvykdytų. Šiuo atveju taikoma restitucija, t. y. šalys turi grąžinti viena kitai visa, ką jos įvykdė be atitinkamo priešpriešinio veiksmo.
Jeigu viena šalis prievolės pagal dvišalę sutartį nebegali įvykdyti dėl tokios aplinkybės už kurią ji atsako, antra šalis turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti visą, ką ji įvykdė, taip pat reikalauti atlyginti dėl neįvykdytos sutarties patirtus nuostolius.
Jeigu viena šalis prievolės pagal dvišalę sutartį nebegali įvykdyti dėl aplinkybės, už kurią atsako antra šalis, ji turi teisę reikalauti iš antrosios šalies įvykdyti prievolę ir atlyginti nuostolius, į kuriuos įskaitoma tai, ką ši sutaupė dėl negalėjimo įvykdyti savo prievolę.
Pareiga įrodyti prievolės pažeidimo faktą
Šaliai, kuri pateikia teismui reikalavimą dėl prievolės pažeidimo, tenka procesinė pareiga įrodinėti prievolės pažeidimo faktą.
Todėl, kad būtų apsaugotos kreditoriaus teisės, materialiosios teisės normos nustato prezumpcijas, kada skolininkas laikomas pažeidusiu prievoles. Šios prezumpcijos išdėstytos CK 6.63 str.
Tarp atvejų, kada skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, nurodomas sutartyje numatytų sąlygų neįvykdymas arba netinkamas vykdymas.
Taigi, ką trumpai norėjau pasakyti šiuo ilgu straipsniu? Ogi tai, kad skaitykime atidžiai pasirašomas sutartis, nes tarp šalių susiklosčius sudėtingam prievoliniam santykiui, šalių teisės ir pareigos gali būti padalytos į dvi paprastas prievoles, t. y. vienu atveju, turėsite teisę reikalauti iš kitos šalies atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, tuo tarpu kitu atveju, privalėsite patys atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų.
Neužmikime ant laurų, nes gali atsitikti taip, kad būdami oro uosto laukimo salėje, praleisime lėktuvą :).
