Vartotojo garantijos ir teisių gynimo būdai
Ar žinote, kad vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais (!) privalo garantuoti daiktų kokybę net dvejus metus nuo prekės pristatymo?! Žiūrint iš vartotojo pozicijų, ši žinia tiesiog nuostabi.
Pasižiūrėkime plačiau į šios pardavėjo pareigos kilmę.
Pagrindinės pardavėjo pareigos pirkėjui yra ne tik perduoti pirkėjo įsigytą daiktą, bet ir patvirtinti jo kokybę. Pardavėjo suteikiamas parduodamo daikto kokybės patvirtinimas yra vadinamas garantija.
Civilinis kodeksas nustato 2 rūšių garantijas
Civilinis kodeksas nustato 2 rūšių garantijas – garantiją pagal įstatymą, kuri galioja 2 metus nuo prekės pristatymo, ir komercinę garantiją, kuri laikoma pardavėjo papildomai suteikiama garantija šalia garantijos pagal įstatymą.
Garantija pagal įstatymą
Garantija pagal įstatymą – pardavėjo patvirtinimas, kad perduodami pirkėjui daiktai jų perdavimo momentu atitinka bendrąsias prekės atitikties nuostatas, t.y.
- yra tinkamos kokybės, t. y. atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas (aprašymą, pavyzdį, modelį bei turi savybes, kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis) bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus – CK 6.333 str. 1 d., 6.363 str. 2 d.);
- yra tinkami naudoti pagal įprastą paskirtį (CK 6.333 str. 4 d.);
- neturi paslėptų daiktų trūkumų (CK 6.333 str. 2 d.);
- ir tokius papildomus reikalavimus kaip būti pristatyti su visais priedais ir instrukcijomis bei etc.
Toks pardavėjo patvirtinimas yra nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (CK 6.317 str. 1 d., 2 d.; 6.363 str. 1 d.). Tai yra pardavėjo prievolė, kylanti iš įstatymo, ir pardavėjas negali jos išvengti arba kitaip ją riboti.
Komercinė garantija
Tuo tarpu, kaip nustatyta CK 6.22814 straipsnyje, komercinė garantija – verslininko (pardavėjo ar gamintojo) įsipareigojimas vartotojui grąžinti sumokėtą prekės ar paslaugos kainą, pakeisti, sutaisyti prekę ar kitaip pašalinti prekės ar paslaugos trūkumus, kai prekė ar paslauga neatitinka garantijos dokumente ar reklamoje, pateikiamoje sudarant sutartį ar iki jos sudarymo, numatytų sąlygų ar reikalavimų, kurie nesusiję su prekės ar paslaugos atitiktimi sutarčiai.
Komercinė garantija laikoma papildoma (savanoriška) garantija (paslauga) šalia įstatyminės garantijos, kuri teikiama neatlygintinai arba už užmokestį ir kurios sąlygas bei terminą leidžiama aptarti su vartotoju (ar jas nustatyti vienašališkai), tačiau tokios sąlygos negali varžyti įstatymais suteiktų vartotojų teisių dėl garantijos pagal įstatymą (pavyzdžiui, riboti įstatyminės garantijos terminą, teisių gynimo būdus pagal įstatyminę garantiją ir pan.).
Pardavėjas atsako pirkėjui:
- už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu (CK 6.327 str. 4 d., 6.363 str. 2 d.);
- už daikto neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jei tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.). Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui;
- už daiktų trūkumus, kurie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 str. 1 d.).
Pardavėjas nebus laikomas atsakingu už prekės trūkumus, jeigu:
- įrodys kad trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ir saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos;
- jeigu pirkėjas per protingą laiką, t. y. 2 mėnesius!!! po to, kai neatitikimą pastebėjo, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka;
- įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daikto kokybės, kiekio ar kt. neatitikimą, t. y. kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 str. 2 d., 6.333 str. 2 d.);
- pardavėjo ar kitų asmenų (įskaitant gamintoją) arba jų vardu pateiktu vieši pareiškimai (prekes reklamuojant ar jas ženklinant ir kt.) pardavėjo neįpareigoja, jeigu jis įrodo, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1/ pardavėjas nežinojo ir dėl pagrįstos priežasties negalėjo žinoti apie viešą pareiškimą; 2/ iki sutarties sudarymo momento viešas pareiškimas buvo pataisytas tokiu pat ar panašiu būdu, kokiu buvo pateiktas; 3/ viešas pareiškimas negalėjo turėti įtakos vartotojo sprendimui įsigyti prekę.
- vartotojas per protingą terminą neįdiegia naujinių, pardavėjas nėra atsakingas už trūkumus, kuriuos lemia tik naujinio neįdiegimas, jeigu yra abi šios sąlygos: 1) pardavėjas informavo vartotoją apie naujinio prieinamumą ir pasekmes jo neįdiegus; 2) vartotojas neįdiegia naujinio arba jį įdiegia netinkamai ne dėl jam pateiktų netikslių įdiegimo instrukcijų;
- jeigu sudarant pirkimo–pardavimo sutartį vartotojas buvo aiškiai informuotas apie tai, kad konkreti prekės savybė neatitinka CK 6.363 str. 3 ar 5 d. nustatytų reikalavimų, ir jis, sudarydamas sutartį, aiškiai ir atskirai su tuo sutiko.
Ko vartotojas gali prašyti pardavėjo?
Jeigu per 2 metus nuo prekės pristatymo atsiranda prekės trūkumų, ko vartotojas gali prašyti pardavėjo? Pavaišinti kava? Jeigu pirkėjas jaučia asmeninę simpatiją pardavėjui, kodėl gi ne, bet įstatymas numato kitokius pažeistų teisių gynybos būdus:
- prekę pataisyti (remontuoti);
- prekę pakeisti;
- sumažinti prekės kainą;
- grąžinti pinigus (netaikoma esant mažareikšmiam trūkumui).
Vartotojų teisių gynimo būdų taikymo tvarka
Žinant šiuos teisių gynybos būdus, kyla klausimas, ar vartotojas gali taikyti juos savo pasirinkimu, ar privalo paisyti t.t. tvarkos?
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą pirkėjo teisė rinktis vieną ar kitą teisių gynimo būdą vis dėlto negali būti suabsoliutinta, nes ir vartojimo sutartiniuose santykiuose galioja bendrieji civilinių santykių reglamentavimo principai tokie kaip, pvz., taikomų priemonių proporcingumo, civilinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros ir kt.
Išvertus į žmonių kalbą tai reikštų siekiamybę, kad vartotojas pasinaudotų jo teisių užtikrinimo būdais „paeiliui”. Tarkime, jeigu paaiškėja, kad prekė yra netinkamos kokybės, vartotojas visų pirma turi teisę rinktis netinkamos kokybės prekę pataisyti ar pakeisti tinkama. Ir tik verslininkui tinkamai nepataisius prekės ar jos nepakeitus tinkama, vartotojas turi teisę reikalauti sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį.
Vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės prekes ir paslaugas, todėl net ir esant mažareikšmiam trūkumui jis turi teisę iš karto reikalauti nutraukti sutartį. Tačiau, esant šalių ginčui, tokio teisių gynimo būdo taikymas turi būti įvertinamas proporcingumo aspektu.
